Chirurginis gydymas
Operacinis epilepsijos gydymas skirstomas į dvi grupes: rezekcijas ir funkcines (paliatyviąsias) procedūras.
Pastarosioms priklauso:
- dauginės subpialinės transekcijos;
- kalosotomija (corpus callosum perpjovimas);
- klajoklio nervo stimuliacija.
Rezekcijos būna:
- židininės smilkininės dalies (įskaitant smilkininės sklerozės);
- židininės kitos etiologijos bei lokalizacijos darinių;
- židininės nesant matomo organinio pažeidimo;
- daugiaskiltinės (įskaitant hemisferektomiją).
MRT padeda tiksliau nustatyti anatominius struktūrinius pokyčius ir tobulinti šios rūšies chirurgiją, todėl pastaraisiais metais vis mažiau atliekama operacijų remiantis vien EEG duomenimis, nenustačius anatominio substrato. Antra vertus, tobulinama ir funkcinė chirurgija, nors dar trūksta vienareikšmių rezultatų apie šių procedūrų vertę. Dažniausiai atliekama temporalinių skilčių rezekcija (daugiau kaip 50% visų epilepsijos operacijų), kitos lokalizacijos židininės rezekcijos (20%), funkcinės operacijos (20%).
Epilepsijos chirurgija vadovaujasi prielaida, kad epileptogeninės zonos pašalinimas apsaugos nuo priepuolių. Deja, ne visada epileptogeninė zona sutampa su anatominio pažeidimo zona, ir tuomet operacija nebus efektyvi. Todėl prieš operaciją ligonį būtina kruopščiai ištirti atlikti neuropsichologinį bei klinikinį tyrimą, MRT, kruopščiai ir pakankamai ilgai registruoti EEG tyrimą. Tik tuomet, kai visų tyrimų rezultatai nurodo vieną židinį, galima tikėtis gerų operacijos rezultatų. Daugeliui ligonių chirurginis gydymas siūlomas per vėlai. Europos epilepsijos gydymo standartuose (Tarptautinė lyga prieš epilepsiją, 1997) rekomenduojama svarstyti chirurginio gydymo galimybę ligoniams, kuriems priepuoliai kartojasi po dviejų metų gydymo visais prieinamais vaistais nuo epilepsijos.