Vaistai nuo epilepsijos

Ligos įtaka kognityvinėms funkcijoms
Vieniems epilepsija sergantiems ligoniams ryškių kognityvinių ir psichikos sutrikimų nebūna, kitiems pasireiškia įvairaus laipsnio kognityvinė disfunkcija, apimanti dėmesio, atminties sutrikimus, psichomotorinių reakcijų sulėtėjimą. Šie pakitimai sutrikdo ligonių gyvenimą, ribodami darbingumą, išsilavinimą, mokymąsi, šeimyninį ir socialinį gyvenimą. Daliai sergančiųjų epilepsija atsiranda psichikos sutrikimų – neįprasti charakterio bruožai, nerimas, depresija, psichozės. Gerokai prieš tai, kai W.R.Gowers 1881 m. rašė: “Epileptikų protinė būklė, kaip gerai žinoma, dažnai smarkiai blogėja, ir tai sudaro vieną iš ligos pasekmių, kuri yra pati bjauriausia ir dažnai pati sunkiausia”, epilepsijos priepuoliai buvo laikomi charakteringais raganų bruožais, o patys ligoniai – apkerėjimo aukomis. Nors visuomenė ilgainiui atsisakė tokios ekstremalios stigmatizacijos, sergantieji epilepsija patiria gausybę psichosocialinių problemų, trikdančių normalų gyvenimą, santykius su aplinkiniais ir bloginančių gyvenimo kokybę.
Ligonių, kurių epilepsijos priepuoliai yra gerai kontroliuojami, intelektas retai būna smarkiai sutrikęs. Intelekto sutrikimas pastebimas ligoniams, kuriems yra smarkus vystymosi atsilikimas, ankstyvas protinės veiklos sutrikimas sergant kai kuriomis epilepsijos formomis (Lennox-Gastaut, West sindromais). Žemą intelektą lemia struktūriniai smegenų pažeidimai, ankstyva epilepsijos pradžia, didelis generalizuotų toninių-kloninių priepuolių skaičius, dažnos epilepsinės būklės, dažni subklinikiniai (ypač gausūs ir išplitę) elektroencefalogramoje registruojami iškrūviai. Didelei daliai epilepsija sergančių ligonių nebūna intelekto sutrikimo, tačiau jiems nustatomas daug didesnis kognityvinių funkcijų sutrikimas, palyginti su to paties amžiaus ir išsilavinimo kontroliniais asmenimis.
Atminties ir kitų kognityvinių funkcijų pakitimai pastebimi tiek priepuolio metu, tiek periodu tarp priepuolių. Kognityviniai ir elgesio pakitimai, pasireiškiantys epilepsijos priepuolio metu, yra ištirti ir gerai žinomi, tačiau iki šiol plačiai diskutuojama, dėl ko kognityvinės funkcijos sutrinka periodu tarp priepuolių. Teigiama, kad kognityvinių funkcijų sutrikimus sergantiesiems epilepsija gali lemti daugelis veiksnių: struktūriniai galvos smegenų pakitimai, amžius, kuriame epilepsija prasidėjo, ilga epilepsijos trukmė, dažni ir nepasiduodantys gydymui priepuoliai, priepuolių rūšis, priepuoliniai ir tarp priepuolių pasireiškiantys bioelektriniai iškrūviai, vaistai nuo epilepsijos, įvairūs psichosocialiniai faktoriai (visuomenės požiūris, savęs vertinimas, išsilavinimas, darbo ir šeimyninė padėtis).
Kas žinoma apie vaistų nuo epilepsijos poveikį?
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad vaistai nuo epilepsijos (VNE) gali turėti neigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms, tačiau galutinių išvadų nėra. Žinoma, kad kognityvinės funkcijos labiau blogėja taikant VNE politerapiją bei esant didelei VNE koncentracijai kraujo serume. Neabejotinai blogiausią poveikį kognityvinėms funkcijoms turi fenobarbitalis. Primidonas, kuris metabolizuojamas į fenobarbitalį, taip pat gali bloginti psichomotorines reakcijas ir budrumą, psichomotorinių reakcijų greitį bei pačias motorines funkcijas, atmintį ir koncentraciją, mažinti intelekto koeficientą. Vaikams jis provokuoja dirglumą ir hiperaktyvumą. Benzodiazepinai taip pat blogina kognityvines funkcijas, didindami slopinimą. Kitų senesnės kartos VNE – fenitoino, karbamazepino ir valproinės rūgšties – poveikis kognityvinėms funkcijos yra lygiavertis.
Klinikinė patirtis
Neseniai atlikę tyrimą nustatėme, jog kognityvinių funkcijų sutrikimai priklauso nuo epilepsijos trukmės, priepuolių tipo ir dažnumo (R.Mameniškienė ir kt., 2002). Uždelstas prisiminimas ir ilgalaikė atmintis labiau sutrinka ligonių, sergančių epilepsija, kurios metu pasireiškia sudėtingieji židininiai priepuoliai bei esant ilgai epilepsijos trukmei, dažniems ir nepasiduodantiems gydymui priepuoliams, nuolatiniam išplitusiam arba lokaliam epilepsiniam smegenų aktyvumui smilkininėse skiltyse, nustatomam atlikus elektroencefalogramą laikotarpiu tarp priepuolių. Ryšio tarp vartojamų VNE rūšies, skaičiaus ir atminties sutrikimų nenustatyta. Gydomiems karbamazepinu ar VNE politerapija ligoniams kiek daugiau nukentėdavo dėmesio ir motorinės vykdomosios funkcijos. Lygindami kognityvinių testų rezultatus valproinės rūgšties, lamotrigino ir topiramato vartojusių ligonių grupėse statistiškai patikimo skirtumo negavome.
Apibendrinimas
Siekiant sumažinti kognityvinių sutrikimų riziką sergant epilepsija – svarbiausia kuo anksčiau tiksliai nustatyti priepuolių tipą, parinkti efektyviausią gydymą ir siekti kuo geresnės priepuolių kontrolės.


Dr. Rūta Mameniškienė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centras